tetula
Look at other dictionaries:
stabarius — stabãrius, ė smob. (2) menk. nemandagus, nelankstus žmogus: Kai Kairiūčia išėjo, bobutė mane apibarė ir pavadino stabarium už tai, kad aš, kai tetula mane peržegnojusi, neatsistojęs ir nepabučiavęs jai rankos A.Vien … Dictionary of the Lithuanian Language
tetulė — tetùlė sf. (2) DŽ, tetulė̃ (3b) KŽ 1. SD115, SD31, N, Gmž, K.Būg, M, LL16, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Grž, Skrb, Ps, Sb, Šmn, Ob, Ln žr. teta 1: Kaip mama pasimirė, atvažiavo tetùlė augint mūsų Mžš. Čia pat, ant lauko, gyveno tetùlės gryčio[je] vienas… … Dictionary of the Lithuanian Language
tėtulis — tėtùlis sm. (2) 1. DŽ, NdŽ malon. tėvas: Nelabai norėjo leist tarnautų tėtùlis Antš. Tėtuliùkas, tėtulytis, tėtulaitis, tėtulė̃lis NdŽ. Mano tėtulis neilgai gyveno Nmn. 2. Lzd senelis: Mums, mažiesiems, jis buvo tėtulis, kada meiliai –… … Dictionary of the Lithuanian Language
